Ar verta investuoti į darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo kultūrą?,HostNexus

2014 rugsėjo 2 d. 12:08

 Reklama




Reklama portale

Pradžia » Straipsnių sąrašas » Ar verta investuoti į darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo kultūrą?

 Ar verta investuoti į darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo kultūrą?

Ar verta investuoti į darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo kultūrą?

Edita Kvedeirenė
2011.07.20

Mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų skaičius mūsų šalyje nemažėja. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) skelbia, kad daugėja nubaustųjų už pažeidimus darbe (2007 m. 1 988 atvejai, skirtų baudų suma – 1 862 805 litai), apie netinkamą saugą nuolat kalba profesinių sąjungų atstovai. Tačiau situacija Lietuvoje lieka vieną iš blogiausių visoje Europos Sąjungoje.
Remiantis LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, kuriant darbo aplinką, viena iš pagrindinių darbdavio pareigų – sudaryti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis.

Per metus vienas iš šimto dirbančiųjų patiria nelaimingą atsitikimą darbe, o su darbu susijusių sveikatos problemų turi kas keturioliktas.

Statistikos departamentas per 2007 m. antrąjį ketvirtį pirmą kartą atliko nelaimingų atsitikimų darbe ir su darbu susijusių sveikatos problemų tyrimą. Tyrimo rezultatai parodė, kad per 12 mėn. iki tyrimo pradžios 16,3 tūkst. (1proc.) dirbančiųjų buvo patyrę nelaimingų atsitikimų darbe.

Su darbu susijusių sveikatos problemų turėjo 111,8 tūkst. (6,8 proc.) darbuotojų. Apie 56 tūkst., arba pusė visų ligų, kurias sukėlė darbo sąlygos, buvo kaulų, sąnarių ir raumenų ligos.
Remiantis tyrimo duomenimis, per 12 mėn. iki apklausos iš 1 mln. 635 tūkst. dirbusiųjų 16,3 tūkst. (1 proc.) asmenų buvo patyrę nelaimingų atsitikimų (traumų, sužeidimų) darbo vietoje, pakeliui į/iš darbo. Dauguma iš jų, 13,8 tūkst. (83 proc.), patyrė vieną nelaimingą atsitikimą darbe, o 2,5 tūkst. (17 proc.) – du ir daugiau.
Daugiau nei 14 % žmonių, patyrusių nelaimingą atsitikimą darbe, nedirbo iki keturių mėnesių, 30 % – nedirbo iki mėnesio.

2007 m. nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 110 neblaivių asmenų, t.y. 5 asmenimis mažiau nei 2006 m. Pakeliui į/iš darbo nukentėjo 21 neblaivus asmuo, arba 4 asmenimis mažiau nei pernai.

Tyrimo metu buvo nagrinėjamas su darbu susijusių ligų paplitimas tarp dirbančiųjų ir anksčiau dirbusių žmonių (bet ne anksčiau kaip aštuoneri metai iki tyrimo). Išsiaiškinta, kokias ligas dažniausiai sukelia netinkamos darbo sąlygos. Gauti rezultatai parodė, kad dėl netinkamų darbo sąlygų susirgo 111,8 tūkst. (6,8 proc.) dirbančiųjų. Daugumos (86 tūkst., arba 77 proc.) apklaustųjų atveju, tai buvo vienos kurios nors ligos priežastis. Kas penktas asmuo, sergantis darbo sąlygų sukeltomis ligomis, buvo pensinio amžiaus.

Dėl netinkamų darbo sąlygų apie 55 tūkst. žmonių, arba pusė visų respondentų, dažniausiai sirgo kaulų, sąnarių arba raumenų ligomis, kai sužalojamas kaklas, pečiai, rankos arba plaštakos, klubai, kojos arba pėdos, o ypač nugara. Kvėpavimo ar plaučių ligomis sirgo apie 17 tūkst. (15 proc.), o širdies ir kitomis kraujotakos ligomis – 12 tūkst. (11 proc.) iš visų sirgusiųjų.

Kas trečias dėl darbo ir darbo sąlygų susirgęs asmuo nebesitikėjo grįžti į darbą. Dauguma iš jų – moterys.

Šaltinis – interneto adresas www.stat.gov.lt

Didesni socialiniai draudimo mokesčiai

Darbuotojas įmonei bus naudingas tik tuomet, kai bus rūpinamasi jo sveikata ir gyvybe. Aritmetika paprasta: įvykus nelaimingam atsitikimui, netenkama darbuotojo, neišvengiama prastovų, sumažėja darbo našumas ir apyvarta. Partneriai ir klientai suabejoja įmonės darbo kokybe ir patikimumu, todėl nukenčia įmonės įvaizdis. Pasekmės yra skaudžios.
Iš dalies finansinius nuostolius gali kompensuoti draudimas, nes darbuotojų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų išmoka dažniausiai yra mokama įmonei. Įmonės vadovas turi teisę nuspręsti, kaip paskirstyti pinigus: ar visa išmoka sumokama nukentėjusiam darbuotojui, ar kažkokia jos dalis bus skirta įmonės išlaidoms, atsiradusioms dėl darbuotojo nedarbingumo, atlyginti. Tačiau darbuotojo nebuvimas darbe arba jo netekimas sumažina verslo augimą ir produktyvumą.

Be to, įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2006 metų rodiklių patvirtinimo įstatymui, įmonei tenka mokėti didesnius socialinio draudimo mokesčius.

Netinkamai organizuojama darbuotojų sauga ir sveikata

VDI teigimu, mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų priežastys – netinkamai organizuojama darbuotojų sauga ir sveikata, nesilaikoma LR teisės aktų bei kitų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių organizacijų veiklas.

Vien tik formalaus požiūrio (parengti dokumentus ir instruktuoti darbuotojus) nepakanka, kad įmonėje būtų užtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata. Siekiant sumažinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų skaičių, turėtų būti rengiamos veiksmingos (techninės, medicinos, teisinės, organizacinės, socialinės ir t.t.) prevencinės priemonės ir organizuojama šių priemonių įgyvendinimo ir vidinės kontrolės tvarka. Kokias priemones įmonė turėtų naudoti, reglamentuoja norminiai teisės aktai. Dažnai įmonės vadovai, ypač tie, kurie patys atlieka darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, neturi laiko studijuoti norminių teisės aktų, tokių priemonių nerengia ir nediegia. Kartais užtenka specialistų konsultacijos, kokias priemones geriausia būtų taikyti, taip sutaupant nemažai lėšų ir laiko, kartu sumažinat nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų tikimybę.

Įmonės vadovas, nustatydamas vidinės kontrolės tvarką įmonėje, įpareigoja padalinio vadovus vykdyti norminių teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius darbuotojų saugą ir sveikatą, naudoti prevencines priemones padaliniuose, darbo vietose. Įpareigojimų ar pavedimų teisinį pagrindą reglamentuoja įmonės vidiniai dokumentai (įsakymai, pareiginiai nuostatai ar kiti tvarkomieji dokumentai). Vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolę privalo vykdyti tarnybos specialistai, padalinių vadovai, darbų vadovai, darbų vykdytojai, gali vykdyti – darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai, komiteto nariai. Minėtieji įmonės darbuotojai veikia pagal jiems nustatytas teises ir funkcijas bei suteiktus įgaliojimus.

Profesinės rizikos identifikavimas ir vertinimas

Viena iš nelaimingų atsitikimų ir profesinių susirgimų prevencinių priemonių – profesinės rizikos identifikavimas ir vertinimas. 

Profesinė rizika – pavojaus sveikatai ar gyvybei (traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo) galimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio ar veiksnių poveikio. Profesinės rizikos vertinimo tikslas yra ištirti esamą ar galimą profesinę riziką darbe ir numatyti prevencijos priemones, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma mažesnė (LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 16 d. įsakymas Nr. A1-159/V-612 „Dėl profesinės rizikos nuostatų patvirtinimo“). 

Prieš atliekant vertinimą, svarbu pasitelkiant specialistus identifikuoti rizikos veiksnius, nustatyti vietas, kuriose darbuotojai gali būti veikiami rizikos veiksnių. Vertinimas padeda išsiaiškinti, ar nėra nelaimingų atsitikimų ir profesinių susirgimų rizikos. Atlikus vertinimą paaiškėja, ar darbuotojai dirba tinkamomis sąlygomis, t.y. ar neviršijami norminiuose teisės aktuose nustatyti leistini dydžiai: ar darbo vietoje pakankamas apšvietimas, ar darbuotojai nedirba triukšmingoje aplinkoje, ar nėra veikiami cheminių veiksnių ir t.t.

Svarbu ne tik nustatyti galimą ar esamą riziką, bet ir imtis priemonių, parengiant prevencinius planus rizikai šalinti ir/ar mažinti. Tam naudojamos kolektyvinės ir asmens apsaugos, techninės, organizacinės bei žmogiškosios priemonės. Kartais užtenka organizacinių priemonių, kurios nieko nekainuoja: ant grindinio pažymėti atskiras juostas pėstiesiems ir kėlimo mašinoms, mokyti darbuotojus, kaip teisingai kelti krovinius, norint išvengti stuburo traumų, vengti, kad pavojingus darbus dirbtų laikini darbuotojai, užtikrinti, kad darbuotojas sugebėtų ir pakankamai kvalifikuotai atlikti savo darbą, būtinai perskaitytų ir suprastų jam pateiktas raštiškas instrukcijas.

Be to, įmonės, kurios yra įvertinusios profesinę riziką ir užpildžiusios savo darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą, gali pasinaudoti valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšomis, skirtomis nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos priemonėms įgyvendinti.

Darbuotojų mokymas – investicija į darbo kultūrą

Dar viena svarbi prevencinė priemonė – darbuotojų mokymas. Trūkstant darbo jėgos, samdomi nekvalifikuoti darbuotojai, kurie nėra specialiai apmokyti ir atestuoti. Darbdavys, sudarydamas su darbuotoju darbo sutartį, gali sulygti dėl sąlygos, jeigu sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas paskutinių vienerių darbo metų išlaidas mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta ir kita kompensavimo tvarka bei terminai (LR darbo kodeksas 95 str. 5 d.). Taip neprarandamos lėšos, investuotos į darbuotojo mokymus, kvalifikacijos kėlimą ar stažuotes.

Įmonės vadovas nustato darbuotojų mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinimo tvarką. Remdamasis LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. patvirtintu įsakymu Nr. A1-223/V-792 „Dėl mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų patvirtinimo“, įmonės vadovas nustatyta tvarka organizuoja asmenų, kuriems Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu nustatytas privalomasis mokymas ir žinių tikrinimas iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities (darbdavio įgalioto asmens darbuotojų saugai ir sveikatai, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistų, samdomų įstaigų, teikiančių įmonėms įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų paslaugas, specialistų, samdomų darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų (ne įmonės darbuotojų) įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijoms vykdyti, potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrų, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų, darbuotojų, valdančių (naudojančių) potencialiai pavojingus įrenginius bei naujai išrinktų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų narių) mokymą ir atestavimą (žinių tikrinimą) mokymo įstaigose sudaręs su jomis sutartį.

Įmonės vadovui nusprendus mokymo įstaigoje arba įmonėje mokyti darbuotojus, kuriems įstatymu nenustatytas privalomasis mokymas ir žinių tikrinimas, šių nuostatų nustatyta tvarka mokymo įstaigoje arba įmonėje mokomi padalinių vadovai, darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus (pavojingų darbų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr.1386), darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų nariai, darbuotojai, vykdantys nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių, kuriems nenustatyta privaloma įgaliotų potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigų priežiūra, kiti darbuotojai, kurie neturi pakankamai profesinių įgūdžių ar žinių, kad galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jų sveikatai.

Darbdaviams atstovaujantys asmenys, darbdaviai fiziniai asmenys, individualių įmonių savininkai, darbdaviai ūkininkai, įmonių atskirų padalinių, esančių kitoje teritorijoje ar vietovėje, vadovai, mokomi ir jų žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinamos vadovaujantis darbdavio ar jo įgalioto asmens žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomojo tikrinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 20.

Dažniausiai darbuotojai nėra mokomi, o tik dokumentuose pažymima, jog dalyvavo mokymuose. Investicija į mokymą – tai investicija į darbo kultūrą, darbų kokybės gerinimą ir darbuotojų tobulinimą. Darbuotojų mokymas yra žinių, kaip saugiai organizuoti darbą, pasirinkti saugius darbo metodus, norint išsaugoti savo ir kitų darbuotojų gyvybę bei sveikatą, suteikimas. Darbuotojams suteiktos teorinės ir praktinės žinios tikrai nesumažins darbo kokybės, o atvirkščiai, pagerins darbo kultūrą.

Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės gerinimas

Norint užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą įmoneje, būtina identifikuoti ir šalinti riziką, nustatyti ir vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vidinę kontrolę, rengti ir įgyvendinti nelaimingų atsitikimų ir profesinių susirgimų prevencijos priemones, mokyti darbuotojus. Dėmesys, skiriamas darbo kultūrai, darbuotojų saugos ir sveikatos būklei gerinti ir užtikrinti, padės įmonei išvengti skaudžių pasekmių ir finansinių nuostolių, todėl verslas bus sėkmingesnis ir produktyvesnis.

Direktorė Edita Kvederienė

 Reklama
Naujienos

Naujos įvestos įmonės:

LIMEDIKA UAB
PERKOM E.Pečiūros firma

VISUAL SOLUTIONS UAB

T KLUBAS MB



Informaciją atnaujino:

GIMA INDUSTRY UAB
GUSTAVSBERG - VILLEROY & BOCH atstovybė

AKMI UAB

KESBERTA UAB




Kontaktai
"Infobirza.lt", UAB "Vizgintos statyba"
Savanorių pr. 192
LT-44151 Kaunas
info@infobirza.lt
tel. 8-37 330686

Reklama

Reklama portale

© 2004 UAB "Vizgintos Statyba". Visos teisės saugomos. Sukūrė: Noratus
Ar verta investuoti į darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo kultūrą?